landžia

lándžia sf. (1) skylutė avilyje bitėms įlįsti, landa, laka: Sumažink lándžią – svetimos bitės puola Ds. In lándžių bitės turi sargybą išsistatę Sdk. ║ anga, skylė: Nepadaryk mažos avilėly[je] landžios – špokas negalės inlįst Ds.